Vasaris Lietuvoje dažnai apgauna. Dienomis temperatūra gali būti artima nuliui, saulė pasirodo vis dažniau, o žiema, atrodytų, jau eina į pabaigą. Tačiau būtent šis mėnuo tampa rimčiausiu išbandymu vairuotojams ir jų automobiliams. Po kelių mėnesių nuolatinio šalčio, drėgmės, trumpų važiavimų ir padidėjusios elektros apkrovos išryškėja visi techniniai silpnumai, kurių anksčiau buvo galima nepastebėti. Vienas jautriausių komponentų šiame kontekste yra automobilio akumuliatorius.
Kodėl vasaris automobiliui pavojingesnis nei pati žiemos pradžia
Gruodį ir sausį dauguma vairuotojų dar būna pasiruošę žiemai. Akumuliatoriai dažnai dar turi pakankamai energijos, automobiliai neseniai buvo aptarnauti, o šalčio poveikis dar nėra sukaupęs ilgalaikių pasekmių. Vasaris yra kitoks. Per kelis mėnesius akumuliatorius palaipsniui praranda talpą, net jei automobilis kasdien sėkmingai užsiveda. Kiekvienas šaltas rytas, kiekvienas trumpas važiavimas ir kiekvienas papildomas elektros vartotojas palieka pėdsaką.
Šiame etape net ir nedidelis temperatūros kritimas gali tapti lemiamu veiksniu. Vairuotojai dažnai nustemba, kodėl automobilis, kuris sausį neturėjo jokių problemų, vasarį staiga nebeužsiveda. Atsakymas slypi ne staigiame gedime, o ilgalaikiame nusidėvėjime.
Kaip žiemos metu keičiasi akumuliatoriaus darbas
Akumuliatorius veikia cheminės reakcijos principu, o šios reakcijos tiesiogiai priklauso nuo temperatūros.
Kuo šalčiau, tuo lėčiau jos vyksta. Esant minusinei temperatūrai, akumuliatoriaus gebėjimas atiduoti energiją gali sumažėti iki trečdalio ar net daugiau. Tuo pačiu metu varikliui užvesti reikia daugiau galios, nes alyva tampa tirštesnė, o mechaninis pasipriešinimas padidėja.
Šis disbalansas yra pagrindinė priežastis, kodėl vasarį taip dažnai pasitaiko užvedimo problemų. Akumuliatorius tampa silpnesnis būtent tuo metu, kai iš jo reikalaujama daugiau nei bet kada anksčiau.
Trumpi važiavimai ir miesto režimas – nematomas pavojus
Didelė dalis automobilių Lietuvoje žiemą naudojami trumpiems, kasdieniams maršrutams. Važiuojama į darbą, parduotuvę ar darželį, dažnai ne daugiau nei kelis kilometrus. Tokio važiavimo metu didžioji dalis akumuliatoriaus energijos sunaudojama variklio užvedimui, o generatorius nespėja jos atstatyti.
Jei toks režimas tęsiasi kelias savaites ar mėnesius, akumuliatorius nuolat lieka dalinai iškrautas. Vasario mėnesį ši būsena tampa kritinė. Net ir vienas šaltesnis rytas gali būti paskutinis lašas, po kurio automobilis nebeužsiveda.
Šiuolaikiniai automobiliai ir auganti elektros apkrova
Dar prieš dešimt ar penkiolika metų automobiliai turėjo gerokai mažiau elektros vartotojų.
Šiandien situacija visiškai kitokia. Šildomos sėdynės, vairo šildymas, pažangios pagalbinės sistemos, dideli ekranai, nuolatinis telefonų krovimas – visa tai reikalauja energijos. Žiemą, ypač vasarį, šios sistemos naudojamos maksimaliai.Svarbu suprasti, kad net stovintis automobilis naudoja elektros energiją. Signalizacija, borto kompiuteris, komforto moduliai veikia nuolat. Jei automobilis kelias dienas nejudinamas, o akumuliatorius jau nusilpęs, energijos rezervas gali išsekti nepastebimai.
Pirmieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Akumuliatoriaus gedimas beveik niekada neįvyksta be perspėjimo. Prieš visišką išsikrovimą dažniausiai pasireiškia aiškūs simptomai. Starteris pradeda sukti lėčiau, variklis užsiveda ne iš pirmo karto, salono apšvietimas trumpam pritemsta, elektroninės sistemos gali veikti nestabiliai.
Vasario mėnesį šie ženklai dažnai pasirodo rytais, kai automobilis ilgiau stovėjo šaltyje. Dalis vairuotojų juos ignoruoja, manydami, kad tai laikinas reiškinys. Tačiau praktika rodo, kad būtent šis etapas yra paskutinė galimybė išvengti visiško gedimo.
Drėgmės ir korozijos poveikis žiemą
Lietuvos klimatas pasižymi ne tik šalčiu, bet ir didele drėgme. Drėgmė kartu su temperatūrų svyravimais sudaro palankias sąlygas korozijai. Akumuliatoriaus kontaktai, masės taškai ir elektros jungtys žiemą patiria papildomą apkrovą. Net nedidelis oksidacijos sluoksnis gali padidinti elektros pasipriešinimą ir sumažinti realiai prieinamą energiją.
Vasarį, kai akumuliatorius jau yra nusilpęs, tokie nuostoliai tampa ypač reikšmingi. Dėl to net techniškai tvarkingas akumuliatorius gali nebesugebėti atlikti savo funkcijos.
Profilaktinė priežiūra kaip geriausia investicija
Akumuliatoriaus priežiūra žiemą neturi būti sudėtinga ar brangi, tačiau ji turi būti laiku. Reguliarus patikrinimas servise arba naudojant specialų testerį leidžia įvertinti ne tik įtampą, bet ir realią talpą bei startinę srovę. Tai ypač aktualu vasarį, kai akumuliatoriaus būklė pasiekia kritinę ribą.
Taip pat rekomenduojama bent kartą per savaitę atlikti ilgesnį važiavimą, trunkantį ne mažiau kaip 30–40 minučių. Tai leidžia generatoriui pilnai įkrauti akumuliatorių ir stabilizuoti jo būklę.
