Dėl prastos mitybos, nuolatinio streso ir sezoninių pokyčių vis daugiau žmonių susiduria su įvairių medžiagų stygiumi. Vienas dažniausių – organizmui būtinų vitaminų trūkumas, kuris ilgainiui gali paveikti energijos lygį, imunitetą, odos būklę ir bendrą savijautą. Nors pirmieji simptomai dažniausiai nėra specifiniai ir gali būti lengvai supainiojami su nuovargiu ar peršalimu, jų ignoruoti nereikėtų. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius vitaminų trūkumo simptomus, rizikos veiksnius ir kaip užtikrinti pakankamą vitaminų kiekį organizme.
Kodėl organizmui reikalingi vitaminai?
Vitaminai – tai gyvybiškai svarbios medžiagos, kurių organizmas pats pasigaminti negali, todėl turi gauti su maistu arba papildais. Jie dalyvauja daugelyje organizmo procesų: padeda išlaikyti energijos balansą, palaiko stiprią imuninę sistemą, užtikrina sveiką odos būklę ir normalų nervų sistemos darbą. O kai pasireiškia bent vieno pagrindinio vitamino trūkumas, gali sutrikti tam tikros organizmo funkcijos. Be to, yra skirtingi vitaminai moterims, vyrams, vaikams ar senjorams, kurie patenkina skirtingus organizmo poreikius.
Dažniausi vitaminų trūkumo simptomai: kaip atpažinti?
Vitaminų trūkumas gali pasireikšti labai įvairiai – nuo nedidelio nuovargio iki ryškesnių fizinių ar emocinių pokyčių. Štai dažniausiai pasitaikantys simptomai:
Vitaminas D. Dažniausi vitamino D trūkumo simptomai: nuolatinis nuovargis, energijos stoka, kaulų ar raumenų skausmai, silpnesnis imunitetas bei dažnesni peršalimai. Vitamino D dažniausiai trūksta žmonėms, kurie mažai būna saulėje, gyvena šiauriniuose kraštuose, dirba uždarose patalpose, taip pat vaikams, senjorams ir turintiems tamsesnę odą.
Vitaminas C. Dažniausi vitamino C trūkumo simptomai: silpnesnis imunitetas, lėčiau gyjančios žaizdos, taip pat gali pasireikšti dantenų kraujavimas ar jautrumas. Vitaminas C yra vienas iš pagrindinių antioksidantų, todėl jo trūkumas tiesiogiai veikia organizmo atsparumą infekcijoms ir bendrą audinių būklę.
B grupės vitaminai. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai esant B grupės vitaminų trūkumui: nervingumas, dirglumas, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai, nuovargis, odos problemos ir lūžinėjantys nagai, o taip pat sutrikusi koncentracija ar atminties pablogėjimas. Kadangi B grupės vitaminai dalyvauja energijos apykaitoje ir nervų sistemos funkcijose, jų stoka greitai atsiliepia emocinei būsenai ir darbingumui.
Vitaminas A. Pagrindiniai vitamino A trūkumo simptomai: suprastėjęs regėjimas, ypač prietemoje, sausa, pleiskanojanti oda, didesnis jautrumas infekcijoms. Vitaminas A būtinas sveikam regėjimui, todėl regėjimo pokyčiai yra vienas ryškiausių šio vitamino trūkumo požymių.
Vitaminas E ir kiti antioksidantai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: sausa, elastingumą praradusi oda, sumažėjusi apsauga nuo oksidacinio streso, greičiau matomi senėjimo požymiai. Vitaminas E ir kiti antioksidantai saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, todėl jų trūkumas gali atsiliepti tiek odai, tiek bendrai organizmo būklei.
Kaip diagnozuoti vitaminų trūkumą?
Vitaminų trūkumas dažnai pasireiškia tokiais simptomais kaip nuovargis, suprastėjusi nuotaika ar silpnesnis imunitetas, todėl vien tik pagal savijautą tiksliai nustatyti, ko organizmui stinga, gali būti sudėtinga. Norint sužinoti tiksliai kokių vitaminų trūksta, reikia atlikti kraujo tyrimus. Pasitikrinti verta kai simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, kai jaučiamas nuolatinis energijos stygius, taip pat rudenį ir žiemą ar po ligų, operacijų ar ilgiau trunkančio streso laikotarpio.
Prevencija: kaip išvengti vitaminų trūkumo?
Pagrindas – įvairi, subalansuota mityba ir kuo mažiau perdirbto maisto. Tinkamai parinkti maisto produktai padeda organizmui gauti didžiąją dalį reikalingų vitaminų: vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, paprikose ir brokoliuose, B grupės vitaminai randami kiaušiniuose, žuvyje, mėsoje, ankštinėse daržovėse bei pilno grūdo produktuose, o vitaminas A – morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse ir kepenėlėse. Riešutai, sėklos, avokadai ir augaliniai aliejai aprūpina vitaminu E, o vitaminas D gaunamas iš riebių žuvų, kiaušinių ir pieno produktų.
Sezoniškumas taip pat daro didelę įtaką vitaminų balansui. Lietuvoje rudenį ir žiemą saulės kiekis yra per mažas, kad oda galėtų pagaminti pakankamą vitamino D kiekį, todėl nuo spalio iki balandžio daugeliui žmonių jo lygis nukrenta žemiau normos. Tokiu laikotarpiu ypač svarbu atkreipti dėmesį į savijautą ir, esant poreikiui, apsvarstyti papildų vartojimą – ypač jei mažai būnate lauke ar kraujo tyrimai rodo trūkumą.
Vitaminų pasisavinimą stipriai veikia ir gyvenimo būdas. Kokybiškas miegas padeda palaikyti hormonų balansą, kuris svarbus medžiagų apykaitai, o nuolatinis stresas gali greitai išeikvoti B grupės vitaminų atsargas. Tuo tarpu reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir maistinių medžiagų įsisavinimą, o pakankamas vandens kiekis yra būtinas vitaminų pernešimui ląstelėse.
