Atrodo paradoksalu: niekada neturėjome tiek daug informacijos apie mitybą, sveikatą ir lieknėjimą, tačiau būtent dabar daugelis jaučiasi labiausiai pasimetę. Straipsniai, dietos, patarimai, socialinių tinklų įrašai – visa tai nuolat kartoja, ką „reikia“ ir ko „negalima“. Tačiau vietoje aiškumo dažnai atsiranda nuovargis.
Lietuvoje, kaip ir kitur, mityba seniai peržengė virtuvės ribas. Ji tapo tema, apie kurią kalbama darbe, šeimoje, gydytojo kabinete ir internete. Ir kartu – sritimi, kurioje žmonės jaučiasi nuolat vertinami.
Informacijos perteklius, kuris nepadeda apsispręsti
Dauguma žmonių nėra visiškai pasimetę. Jie žino pagrindus: daugiau daržovių, mažiau perdirbto maisto, reguliarūs valgiai. Problema prasideda tada, kai prie šių bendrų žinių prisideda per daug detalių. Vieną dieną sakoma, kad tam tikras produktas yra „blogas“, kitą – kad jis būtinas. Viena dieta žadama kaip ilgalaikis sprendimas, kita – kaip „naujausia mokslo žinia“.
Tokioje aplinkoje sprendimų priėmimas tampa sunkus. Net paprastas klausimas „ką šiandien valgyti?“ ima reikalauti per daug mąstymo. Mityba, kuri turėtų palaikyti, pradeda varginti.
Kodėl lieknėjimas dažnai tampa emociniu klausimu
Lieknėjimas retai būna tik apie svorį. Daug dažniau jis susijęs su savijauta, saviverte ir aplinkos lūkesčiais.
Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad svoris yra tiesiog disciplinos klausimas. Jei nesiseka – vadinasi, „nesistengi“.
Tačiau toks požiūris ignoruoja realybę. Kūnas nėra mechanizmas, kuris visada reaguoja taip pat. Jį veikia miegas, stresas, hormonai, gyvenimo tempas. Kai šių veiksnių nepaisoma, atsiranda kaltė, o kartu ir noras ieškoti dar vieno „teisingo“ plano.
Dietų pažadai ir realus gyvenimas
Daugelis dietų kuriamos idealioms sąlygoms: pastoviam grafikui, ramioms dienoms, aukštai motyvacijai. Tačiau realus gyvenimas retai toks būna. Darbas, šeima, netikėti įvykiai keičia kasdienybę. Tai, kas teoriškai atrodo paprasta, praktiškai tampa sunkiai įgyvendinama.
Būtent čia dažnai prasideda nusivylimas. Ne todėl, kad žmogus „nevalingas“, o todėl, kad pasirinktas sprendimas nebuvo pritaikytas realiam gyvenimui.
Kodėl „daryti viską teisingai“ ne visada duoda rezultatą
Vienas dažniausių nusivylimų – jausmas, kad viskas daroma „teisingai“, bet rezultato nėra. Laikomasi plano, stengiamasi, o kūnas reaguoja lėčiau, nei tikėtasi, arba visai kitaip. Tokiais momentais dažnai pradedama dar labiau riboti, griežtinti taisykles, ignoruoti kūno signalus.
Ilgainiui tai veda ne į geresnę savijautą, o į nuovargį. Mityba tampa ne palaikymu, o nuolatiniu foniniu stresu.
Kūnas nėra priešas, kurį reikia kontroliuoti
Vienas didžiausių mitų – kad kūnas „trukdo“ lieknėti.
Kad jis klysta, siunčia neteisingus signalus, reikalauja per daug. Iš tiesų kūnas dažniausiai reaguoja į tai, kas vyksta aplink: per mažai poilsio, per daug įtampos, per didelius apribojimus.Kai mityba grindžiama nuolatine kontrole, santykis su maistu tampa įtemptas. Valgymas praranda natūralumą, o sprendimai priimami nebe pagal savijautą, o pagal taisykles.
Pasak World Health Organization, ilgalaikė sveika mityba ir kūno svorio valdymas nėra trumpalaikių dietų klausimas – tai visuma veiksnių, apimančių gyvenimo būdą, aplinką, emocinę būseną ir socialinį kontekstą. Šis požiūris vis dažniau pabrėžiamas ir šiuolaikinėje visuomenės sveikatos praktikoje.
Apie ką bus šis straipsnių ciklas
Šis tinklalapis nėra apie „tobulą“ mitybą. Jis nėra apie griežtus planus ar universalius sprendimus. Jis apie realistišką, ilgalaikį santykį su maistu ir kūnu, kuris tinka gyvenant Lietuvoje – su darbu, šeima, šventėmis, stresu ir poilsiu.
Toliau bus kalbama apie dietų pažadus ir lūkesčius, apie tai, kodėl dauguma dietų ilgainiui žlunga, kaip veikia alkio ir sotumo signalai, kodėl emocinis valgymas yra normalus, ir kaip susikurti kryptį be kraštutinumų.
Kartais pirmas žingsnis link geresnės savijautos yra ne dar viena dieta, o leidimas sau suprasti, kodėl iki šiol buvo taip sunku.
