Ekspertai skambina pavojaus varpais.
Lietuvos keliai, tiltai ir geležinkeliai šiandien nėra pasirengę greitam NATO pajėgų atvykimui. Jei kiltų karas, sunkioji technika galėtų susidurti su rimtomis kliūtimis.
Problema – ne tik galimos atakos. Didelė dalis infrastruktūros jau dabar yra prastos būklės.
Tūkstančiai kilometrų prastos būklės kelių
Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. kilometrų blogos būklės kelių. Daug jų rimčiau netvarkyti nuo 2008 metų.
Taip pat skaičiuojama daugiau nei 120 senų ir prastos būklės tiltų bei viadukų. Per septynerius metus blogos būklės tiltų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 63 iki 140.
Kad visa ši infrastruktūra pasiektų bent patenkinamą lygį, reikėtų mažiausiai 7,5 mlrd. eurų.
Tačiau kasmet skiriama apie 600 mln. eurų. Specialistai sako, kad to pakanka tik palaikyti esamą, jau ir taip prastą būklę.
Silpni tiltai – grėsmė tankams
Ekspertai pabrėžia, kad kai kurie tiltai gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos.
Jei tiltai neatlaiko tankų svorio, NATO pajėgų judėjimas būtų ribojamas.
Be to, krizės metu infrastruktūra taptų pirmu taikiniu. Galimos kibernetinės atakos, sabotažas, transporto mazgų blokavimas.
Todėl svarbu ne tik atnaujinti kelius, bet ir gebėti greitai atstatyti pažeistas atkarpas.
„Rail Baltica“ – vėluojantis gyvybiškai svarbus projektas
Karinio mobilumo kontekste ypatingą reikšmę turi europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“.
Jis turėtų sujungti Baltijos šalis su Lenkija ir visa Europa. Projektas leistų greitai gabenti karinę techniką, tankus ir sąjungininkų karius.
Tačiau 2030 metų terminas jau kelia abejonių.
Kol kas Lietuvoje dominuoja rusiškos vėžės geležinkelis. Tai reiškia, kad iš Europos atvykstantys sąstatai turi būti perkeliami ant kitų bėgių. Tai lėtina technikos judėjimą.
Ekspertai teigia, kad „Rail Baltica“ karo metu galėtų pakeisti 7 kilometrų ilgio karinės technikos koloną vienu traukiniu. Per vieną dieną būtų galima evakuoti iki 143 tūkst. žmonių.
Nacionalinio saugumo klausimas
Transporto ir gynybos specialistai vieningi – kelių, tiltų ir geležinkelių būklė turi būti laikoma nacionalinio saugumo prioritetu.
Šiuo metu planuojama apie 4 mlrd. eurų vertės karinio mobilumo projektų. Didžiausia dalis investicijų numatyta „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ kryptimis.
Tačiau realybė paprasta – infrastruktūros atnaujinimas trunka metus, o kai kurie projektai gali užsitęsti dešimtmečius.
Ekspertai perspėja, kad be skubių sprendimų Lietuva rizikuoja likti silpnąja grandimi NATO gynybos grandinėje.
Klausimas lieka atviras – ar spėsime pasiruošti laiku?
