Daugelis darbuotojų kiekvieną mėnesį dalį savo algos atiduoda pensijai. Kai kurie baiminasi, kad tos ilgai kauptos pensijos taip ir nesulauks, o pinigai tiesiog atiteks valstybei. Pasitaiko atvejų, kai iš tiesų taip ir nutinka. Todėl, kaupusiajam mirus, artimiesiems svarbu žinoti, kada šie pinigai priklauso jiems, ir kreiptis dėl to laiku.
Daug metų užsienyje gyvenanti Agota papasakojo, kad jos mama dalyvavo II pakopos pensijų kaupime, bet neseniai išėjo anapilin:
„Mes su broliu negyvename Lietuvoje, todėl nežinome tos tvarkos. Tik neseniai sužinojome, kad mama kaupė papildomai. Ar tie pensijų pinigai gali būti paveldimi ir ar mes turime teisę juos gauti?“
Kada II pakopos pensijų pinigai atitenka valstybei?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) teigimu, II pensijų pakopoje sukauptos lėšos paveldimos priklausomai nuo situacijos.
Pvz., jei kaupiantis žmogus miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos sukauptos lėšos yra paveldimos pagal mirusiojo testamentą (asmuo pats nurodo, kas tas lėšas gaus). Jei testamento nėra, lėšos paveldimos pagal įstatyminę paveldėjimo eilę.
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narės, advokatės Kristinos Udrienės aiškinimu, visų pirma teisę į sukauptas lėšas turi velionio vaikai.
Jei jų nėra ar dėl paveldėjimo jie nesikreipia per 3 mėn.
nuo velionio mirties, teisė į turtą pereina velionio tėvams ir anūkams, po jų – seneliams, provaikaičiams, tuomet broliams, seserims, proseneliams, po jų – sūnėnams, dukterėčioms, tetoms ir dėdėms, o galiausiai – pusbroliams ir pusseserėms.
Advokatė pridūrė – jei velionis turėjo sutuoktinį, jis turtą dalintųsi su palikėjo vaikais arba tėvais ir anūkais. Jei jų nebūtų, visas turtas atitektų sutuoktiniui.
LIPFA atstovai pridūrė – jei per 3 mėn. terminą niekas dėl palikimo nesikreipia, paveldėjimo teisė nepranyksta, o mirusiojo sukauptos lėšos niekur nedingsta – jo sukaupti pensijų fondo vienetai lieka jo pensijų sąskaitoje.
Tačiau tokiu atveju paveldėtojui reikės kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
„Pensijų kaupimo bendrovė lėšas išmoka bet kada paveldėtojui pasikreipus ir pateikus paveldėjimo dokumentus.
Jei mirusysis neturi paveldėtojų ir nepaliko testamento, II pensijų pakopoje sukauptos lėšos patenka į valstybės biudžetą kaip „palikimas be paveldėtojų“, – dėstė asociacija.
Pensijų paveldėjimas pagal pasirinktą anuitetą
Anot LIPFA, jei žmogus miršta jau sulaukęs pensinio amžiaus, paveldėjimo tvarka priklauso nuo to, kaip mirusiajam buvo mokama pensija iš II pakopos.
Jei mirusysis nebuvo sudaręs pensijų išmokos sutarties, jo sukauptos lėšos paveldimos taip pat, kaip ir asmens, nesulaukusio pensinio amžiaus (aukščiau minėta tvarka).
Jei mirusysis buvo sudaręs pensijų išmokų sutartį ir jau gaudavo periodines pensijų išmokas iš pensijų fondo, visa likusi neišmokėta suma yra paveldima be papildomų sąlygų.
Tuo metu, jei buvo įsigytas anuitetas iš „Sodros“, paveldėjimas priklauso nuo to, kokios rūšies anuitetas buvo įsigytas:
- nepaveldimas standartinis anuitetas – jo neišmokėtas likutis po kaupusiojo mirties nėra paveldimas;
- paveldimas standartinis anuitetas – priklauso nuo garantuoto mokėjimo laikotarpio. Pvz., jei buvo nustatytas 85-erių metų amžius ir žmogus miršta anksčiau, neišmokėta apskaičiuota dalis iki 85 metų bus paveldima. Peržengus šią ribą „įsijungia“ anuitetas iki gyvos galvos ir, jei žmogui miršta sulaukęs 85-erių ar vėliau, likusi dalis nėra paveldima.
- atidėtasis anuitetas ir periodinės išmokos – atidėtasis anuitetas nėra paveldimas, o periodinių išmokų dalis bus paveldima analogiškai kaip ir tik periodinės išmokos.
Ką daryti nespėjus kreiptis dėl pensijos paveldėjimo?
LIPFA nurodė, kad mirus pensiją II pakopoje kaupusiam asmeniui jo artimieji visų pirma turi per 3 mėn. kreiptis į notarą (ne į mirusiojo pensijų fondų bendrovę) ir su jo pagalba sukurti paveldėjimo bylą.
Notaras nustato ir teisiškai įformina teisėtus paveldėtojus, kreipiasi į konkrečią pensijų kaupimo bendrovę ir sužino mirusiojo sukauptą sumą.
„Iš notaro gavus paveldėjimo teisės liudijimą reikia kreiptis į konkrečią pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, asmens dokumentą bei prašymą išmokėti paveldėtas lėšas.
Pensijų bendrovei gavus visus reikalingus dokumentus ir sutvarkius formalumus, paveldėtos lėšos pervedamos į paveldėtojo nurodytą sąskaitą“, – patikino asociacijos atstovai.
Jie atkreipė dėmesį, kad esant santuokoje pensijų fonde sukauptas turtas dažnai pripažįstamas bendra nuosavybe.
Todėl mirusį pensijų kaupimo dalyvį pergyvenęs sutuoktinis turėtų kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į pusę lėšų, esančių mirusio sutuoktinio pensijų fonde. Likusi pusė pensijų turto paveldima bendra tvarka pagal testamentą arba įstatymą.
LIPFA atstovai pastebi, kad sukauptas lėšas dažniausiai paveldi artimieji (išskyrus vienetinius atvejus, kai niekas nesikreipia), o sumos gali būti įvairios – nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
Ar „Sodros“ pensijos yra paveldimos?
Tuo metu „Sodros“ (I-os pakopos) pensijos nėra paveldimos. „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė aiškino, kad valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupimo principu.
Tai reiškia, kad šiuo metu dirbantys žmonės savo įmokomis finansuoja dabar mokamas pensijas. O jų pensijas ateityje finansuos tuo metu dirbsiantys ir socialinio draudimo įmokas mokėsiantys žmonės.
Taigi, anot pašnekovės, „Sodros“ pensija nėra kaupiama individualiai kiekvienam žmogui.
„Tačiau ji yra mokama iki gyvenimo pabaigos, nepaisant to, ar žmogus per gyvenimą sumokėjo tiek socialinio draudimo įmokų, kad jos prilygtų bendrai jam išmokamų pensijų sumai.
Ateities pensijai žmogus kaupia stažą ir apskaitos vienetus, pagal kuriuos jam bus apskaičiuota pensija – tai yra valstybės įsipareigojimas“, – komentavo S. Ramoškaitė.
Kokius „Sodros“ pinigus galima gauti ir po mirties?
Vis tik S. Ramoškaitė paminėjo – jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, jos bus išmokamos paveldėtojui.
Jei velionis buvo socialinio draudimo pensijos, vienišo asmens išmokos ar valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) gavėjas ir savo mirties mėnesį negavo pensijos, ji gali būti išmokėta mirusįjį laidojančiam asmeniui.
Jei mirusysis buvo šalpos išmokos ar pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas, pirmajam besikreipusiam jį laidojusiam asmeniui išmokama:
- velionio negauta praėjusio mėnesio išmoka ar pensija;
- išmoka ar pensija už tą mėnesį, kurį gavėjas mirė;
- ir dar paskirtos išmokos ar pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.
Anot „Sodros“ atstovės, pensija ar kompensacija už ypatingas darbo sąlygas išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.
Jos aiškinimu, mirus žmogui, jo artimieji ar paveldėtojai turi kreiptis į „Sodrą“ dėl pažymos apie jam neišmokėtas išmokas ir jo skolas „Sodrai“. Pažymą „Sodra“ perduoda tiesiogiai prašymą pateikusiam asmeniui arba notarui, kuris parengia paveldėjimo teisės liudijimą.
Gavę liudijimą paveldėtojai jį kartu su asmens dokumentu ir prašymu išmokėti mirusiajam priklausiusias ir neišmokėtas išmokas turi pateikti „Sodrai“. Sprendimas dėl išmokos mokėjimo priimamas per 10 darbo dienų.
