Vasario 24-ąją, buvo minima ypatinga diena – šv. Motiejus arba dar kitaip Vieversio diena. Jos metu senovėje lietuviai stebėdavo gamtos ženklus ir spėdavo būsimo pavasario orus.
Šįkart savo žiniomis apie Vieversio dieną pasidalijo etnologas Libertas Klimka. Jis pasakojo, kad pats stebėjo gamtos ženklus ir jau žino, koks bus būsimas pavasaris.
Kuo ypatinga Vieversio diena?
Kaip pasakojo pašnekovas, Vieversio diena yra išskirtinė tuo, kad jos metu žmonės jau fiksuodavo pasirodžiusius dirvinius vieversius. Šis paukštis – pirmasis, grįžtantis į Lietuvą.
Etnologas pridėjo, kad lietuviai paukštelį vertindavo, o skirtinguose kraštuose jis turi skirtingus tarminius pavadinimus – cyrulis, vyturys, voversys.
„Jų biologija labai įdomi. Patinėliai atskrenda pirmieji, net mėnesiu anksčiau. Kodėl jie taip skuba? Nori užsiimti savo vietą, savo erdvę, kurioje paskui susuka lizdelį, o po to jį aršiai gina, kitų vieversių prie jo neprileidžia.
Vietą paukščiai gina savo giesmele, kuri mums atrodo labai graži. Visgi, iš tiesų čia yra pareiškimas, kad jis čia giesmininkas, o kitų nepriima“, – nurodė etnologas.
L. Klimka taip pat nurodė sakmę, kuri pasakojo, kaip vieversys buvo sukurtas. Pašnekovas aiškino, kad vieną vasaros dieną, per patį darbymetį, artojas arė dirvą, o neapsikentęs karščio, nuvargintas, paėmė žemės grumstelį ir metė jį į saulę.
Šis grumstelis žemėn nebenusileido – jis buvo paverstas į vieversį, o šis iki šios dienos liko žmogaus, sunkiu darbu duoną pelnančio, linksmintoju.
„Įdomu ir tai, kad pasirodo, jog iš tikrųjų paukšteliai jau vasario pabaigoje dažnai atskrenda, kad užsiimtų savo erdvę. Jų giesmelė yra sudėtinga, sakoma, kad jie čirena.
Kaskart patinėlis vis kitaip čirena, net, man atrodo, Juozas Tumas-Vaižgantas sakė, kad vieversio giesmelė panaši į žiogelio čirpimą pievoje. Jis pastebėjo, kad net tą pačią dieną vieversys skirtingai gieda“, – pasakojo pašnekovas.
Senovėje Vieversio dieną keisdavosi darbai
Vieversio diena taip pat pažymėdavo vienų darbų užbaigimo ir kitų darbų pradėjimo metą. Pasak L. Klimkos, aktualiausia ši tema būdavo merginoms.
„Šią dieną merginos stengdavosi vieversio dieną jau užbaigti verpimus, nes diena pailgėja, šviesos daugiau, reikia sėsti prie staklių, prasideda audimas“, – sakė etnologas.
Jis taip pat pridėjo, kad šios dienos metu netgi būdavo laikomasi vieno priežodžio, kuris skatindavo pabaigti senuosius darbus.
Anot jo, tokie kalbos pagražinimai turėdavo savą reikšmę – jie svarbias temas iškeldavo aikštėn.
„Sakydavo, kad skubėtų verpti, nes vieversys atlėks ir iš kuodelio lizdelį susisuks. Tad štai toks yra priežodis, kalbos pagražinimas“, – aiškino L. Klimka.
Kokie bus pavasario orai?
Pokalbio pabaigoje pašnekovas nurodė, kad vienas svarbiausių aspektų, kodėl Vieversio diena būdavo vertinama, – orų spėjimai.
Anot L. Klimkos, lietuviai stebėdavo, kada vieversys parskrenda. Jeigu jis grįždavo anksčiau nei vasario 24 dieną, tikėta, kad pavasaris bus žvarbus, o jeigu vėliau – pavasaris bus šiltas.
„Aš girdėjau, jog šiemet jau buvo fiksuoti vieversiai, tai reiškia, kad vieversys turės dar „atgulėti“, t. y. kažkur pasislėpęs pabūti, pakentėti, o pavasaris užsitęs, ilgokai bus žvarbu“, – sakė jis.
Vis tik etnologas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vasario 24 dienos rytą snigo. Tai rodo, kad pavasaris jau tuoj prabus iš miego.
„Žvelgiant iš to, ką buvo galima matyti Vieversio dieną, kadangi buvo šiek tiek pasnigę kai kuriose Lietuvos vietose, tai vis tik pavasario požymiai jau bus ryškūs – sniegas tirps, o jo šiemet daug.
Visgi, kadangi jau anksčiau vyturiukų atskrido, tai pavasaris vis tik bus ilgokas, užsitęs, didelės šilumos nebus“, – nurodė jis.
