Galite tikėti arba šyptelėti skeptiškai, tačiau Velykų prietarai ir burtai – svarbi mūsų kultūros, papročių ir tautosakos dalis. Senovėje Velykos buvo ne tik religinė šventė, bet ir gamtos atgimimo, naujo gyvybės ciklo pradžia. Todėl žmonės tikėjo, kad būtent šią dieną gamta „kalba“ ženklais, o žmogaus veiksmai gali turėti įtakos visiems metams.
„Čystynės diena“ – namų ir kūno apsivalymas
Dar prieš Velykas, Didįjį ketvirtadienį, būdavo tvarkomi namai, skalbiami drabužiai, maudomasi pirtyje ar bent jau kruopščiai prausiamasi. Tikėta, kad:
- Per Velykas dirbti ar tvarkytis nevalia – „iššluosi laimę iš namų“.
- Švara simbolizuoja naują pradžią ir apsivalymą ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Pranašiški Velykų sapnai
Naktis iš šeštadienio į Velykų sekmadienį laikyta ypatinga:
- Sapnuoti mirusiuosius – geras ženklas, reiškiantis protėvių globą.
- Tikėta, kad tokie sapnai pranašauja sveikus ir ramius metus šeimai.
Ankstyvas Velykų rytas – sėkmės ženklas
Kas per Velykas anksti keliasi – tam metai bus darbingi ir sėkmingi.
- Ilgai miegosi – galvą skaudės, lydės tingulys.
- Skubėjimas į bažnyčią turėjo simbolinę prasmę – kas pirmas peržengs slenkstį, tam „laimė pirma ateis“.
Velykinės maudynės sveikatai
Iki saulėtekio nusiprausti tekančiu vandeniu – upės ar šaltinio:
- Tikėta, kad tai suteikia sveikatos, grožio, jaunystės.
- Moterys tikėjo, kad vanduo padeda „nusiplauti metus“.
Verbos – sveikatai ir stiprybei
Verbų sekmadienį „plakti verba“ – senas paprotys:
- Tai simbolinis veiksmas, turėjęs „išvaryti ligas“.
- Kartu tardavo palinkėjimus: „Ne aš mušu – verba muša!“
Laistymas vandeniu – derliui ir sotumui
Per Velykas apšlakstyti vandeniu artimuosius – linkėjimas:
- Gero derliaus
- Sotumo
- Turto
Šaudymas – blogio nubaidymas
Seniau per Velykas net šaudydavo į orą:
- Tikėta, kad triukšmas nubaido piktąsias dvasias ir nelaimes.
- Tai simbolinis žiemos „išvarymas“.
Sūpynės – sėkmei ir augimui
Kuo aukščiau išsisupsi – tuo aukščiau „kils sėkmė“:
- Sūpynės simbolizavo augimą, derlių, energiją.
- Jaunimui – ir meilės burtai.
Margučiai – linkėjimų ir ateities ženklai
Margučiai buvo ne tik maistas, bet ir simboliai:
- Spalvos turėjo reikšmę:
- Juoda – žemė, vaisingumas
- Geltona – saulė, šiluma
- Raudona – gyvybė, meilė
- Dalijimasis margučiu perpus – draugystės ir bendrystės simbolis.
- Lukštai būdavo deginami ar užkasami – apsaugai nuo kurmių ir blogio.
Burtai šeimos pagausėjimui
Poros, norinčios vaikų:
- Ant stalo dėdavo papildomą lėkštę „būsimiems vaikams“.
- Palikdavo pyrago gabalėlį, kurį vėliau sulesdavo paukščiams – kad gandras „nepraeitų pro šalį“.
Velykų oras – visos vasaros pranašas
Senoliai stebėjo dangų:
- Saulėta – lauk karštos vasaros
- Lietus – bus drėgna, derlinga
- Žvaigždėta naktis – geri metai derliui
Paukščiai – gerų permainų ženklas
- Ant palangės nutūpęs paukštis – sėkmė namams.
- Gegutė – vestuvės ar šeimos pagausėjimas.
- Genys – nauji namai ar geri pokyčiai.
Senolių išmintis – labiau apie viltį nei pranašystes
Šiandien daugelį šių prietarų galime vertinti su šypsena. Tačiau iš tiesų jie atspindi žmonių norą turėti daugiau vilties, saugumo ir tikėjimo geresniais metais. Velykų burtai buvo ne tiek magija, kiek bendruomenės stiprinimo ritualai – proga susitikti, palinkėti vieni kitiems gero ir pasidžiaugti pavasariu.
